- dyselis
- ×dýselis (vok. dial. dÎsel) sm. (1) Skr, dyselỹs (3a) K, Kt, Grš; R99 rodiklis, grąžulas: Dýselis nulūžo kelyje J. Arklys pasibaidė ir dýselį nulaužė Skr. Dyselỹs nulūžęs, negaliu važiuoti Rg. Šakinis dyselỹs KI482. Įdėk beržinį dýselį į roges Grš. ^ Pliauškia kaip piemenys ant galo dyselio Sim. Didelio čia dýselio (didelio čia daikto)! Krsn.
Dictionary of the Lithuanian Language.